Dar be pamato rūmai, Dar tik pradžia Ilgo kelio į kalną. Šviesūs bokštai vilioja mane, Išeinu iš mirąžų apgaulės Su ramybės skraiste akyse, Juoko atspalviu lūpose. Dovanoti norėčiau save, Tokį liūdną, apsunkusį. Slegia tamsūs šešėliai mane, Viešpaties artuma išvaduoja. autorius : Kun. Edmundas Rinkevičius