Dar be pamato rūmai,
Dar tik pradžia
Ilgo kelio į kalną.
Šviesūs bokštai vilioja mane,
Išeinu iš mirąžų apgaulės
Su ramybės skraiste akyse,
Juoko atspalviu lūpose.
Dovanoti norėčiau save,
Tokį liūdną, apsunkusį.
Slegia tamsūs šešėliai mane,
Viešpaties artuma išvaduoja.
autorius : Kun. Edmundas Rinkevičius
Comments